Regatų ekonomika

Organizatoriams publikavus „Pilypo“ regatos nuostatus, tarp Vakarų Lietuvos buriuotojų kilo subruzdimas. Visus apstulbino regatos startiniai mokesčiai. Kadangi esu prisidėję prie ne vienos regatos organizavimo, turiu savo nuomonę šiuo klausimu.

Kiek kainuoja suorganizuoti regatą?

Regatų organizavimo kaštai labai priklauso nuo to, kokią regatą norime suorganizuoti ir kokią dalį sąnaudų galime „sukombinuoti“ iš draugų, pažįstamų ar rėmėjų. Kiekvienai regatai reikia keleto pagrindinių elementų: dalyvių, prizų, pramogų ir teisėjų. Apie viską iš eilės.

Dalyviai

Interneto dėka dalyvių pritraukimas praktiškai nieko nekainuoja. Apie regatą paskelbiame lbs.lt, regatos.lt išsiunčiame keliasdešimt elektroninių laiškų ir pradeda sklisti žinia iš lūpų į lūpas. Svarbu aiškiai ir suprantamai pateikti reikiamą informaciją. Baigėsi laikai, kai uostuose būdavo kabinami plakatai ar gaminami lankstinukai.

Prizai

Prizų kainą riboja tik organizatorių ambicijos ir piniginės storis. Prizų kaina gali svyruoti nuo 10 Eur už plastikinę kienietišką taurę iki 200 Eur už išskirtinį trofėjų. Dažniausiai trofėjų kainos svyruoja 30-50 Eur ribose, taigi dvi įskaitines grupes turinčioje regatoje 6 trofėjai gali atsieiti 180-300 Eur.

Pramogos

IMG_20151003_191823Pramogos taip pat labai priklauso nuo organizatorių ambicijų. Daug lemia tai, kiek „gėrio“ galima gauti iš rėmėjų, nes žinia, kad dažna regata remiama alumi ar kitomis vaišėmis. Skaičiuojant uždarymo vakarėlio sąnaudas, reikėtų skaičiuoti bent 5 eur žmogui. Jei regatoje dalyvauja 20 jachtų, kuriose vidutiniškai yra po 4 įgulos narius, tai vakarėlis atsieis bent 400 Eur.

Jei norime viską praskaidrinti gyva muzika ar kitokiu pasirodymu, reikia dar numatyti bent 1000 Eur įgarsinimui ir atlikėjams, taigi vakarėlis su užkandžiais ir pramogomis kainuoja apie 1400 Eur.

Teisėjai

DSC_0211Dalyvių dažnai netenkina teisėjavimo kokybė. Čia yra keletas problemų, ne visai susijusių su pinigais.

  • Visų pirma, teisėjų trūksta ir pasižiūrėjus į varžybų kalendorių. Akivaizdu, kad ant rankų pirštų suskaičiuojami varžybas galintys pravesti teisėjai yra tikrai užimti, o kur dar laikas, kurio metu teisėjai mielai paburiuotų patys ar aplankytų mylimą uošvienę?
  • Taip pat reikia suprasti, kad teisėjai teisėjauja ne dėl pinigų, o iš meilės sportui, daugelis buriuotojų nesupranta, kad teisėjauti pusgirčiams taisyklių neišmanantiems sportininkams nėra pats smagiausias užsiėmimas.
  • Trečias dalykas – nei organizatoriai, nei dalyviai nesupranta, kokio dydžio komanda reikalinga kokybiškam teisėjavimui.

Kokybiška teisėjų komanda susideda bent jau iš:

  1. Sekretoriato – atsakingo už registraciją, rezultatų skaičiavimą, informacijos ruošimą ir kitas administracines funkcijas.
  2. Teisėjų (angl. Race Oficer) – kokybiškam regatos vedimui reikalingi bent jau vyriausias teisėjas ir starto/finišo teisėjas. Starto metu reikalingos ir trečios rankos, visgi dažnai jas galima rasti iš nestartuojančių aplink slapinėjančių buriuotojų. Jei regatoje mėtomi ženklai, dar reikalingi bent jau du žmonės ženklus mėtančiame kateryje.
  3. Protestų komiteto – kreiserinių jachtų varžybose tai yra dažnai užmirštama teisėjų dalis, tačiau bent vienas protestų komiteto narys (pirmininkas) yra būtinas. Likusi protestų komiteto sudėtis gali būti formuojama iš nesuinteresuotų dalyvių.

Yra priimta, kad regatos organizatoriai padengia teisėjų kelionės, gyvenimo ir maitinimo išlaidas. Teisėjų honoraras yra sunkiai apibrėžiamas dalykas, nes, kaip minėjau, teisėjaujama ne dėl pinigų, tačiau pinigai yra pagarbos teisėjo įgūdžiams išraiška. Teisėjui reikėtų atsidėti bent jau po 100 Eur dienai, už mažesnę sumą vargu ar pavyks išsisukti. Taigi minimali teisėjų komanda jums kainuos bent jau 500 Eur.

Norint kokybiškos regatos, reikia turėti bent jau vieną greitą katerį ženklų mėtymui ir taisymui bei vieną starto finišo laivą. Jie atsieis bent jau po 500 Eur dienai.

Kokybiškam teisėjų darbui reikalingi ženklai, vėliavos, garsiniai signalai bei racijos. Šią įrangą dažniausiai turi teisėjai arba ją galima pasiskolinti iš sporto mokyklų ar, Klaipėdos atveju, – Pilies jachtų uosto.

Viską apibendrinus, suorganizuoti vienos dienos regatą mums reikės bent jau 1875 Eur. Dviejų dienų regata kainuos nuo 2800 Eur.

Koks turėtų būti startinis mokestis?

Reikia suprasti, kad reta regata iš rėmėjų gauna paramą pinigais, dažniausiai parama suteikiama daiktais ar paslaugomis. Todėl praktiškai vienintelis pajamų šaltinis – starto mokesčiai.

Retas organizatorius siekia uždirbti iš organizuojamos regatos, todėl starto mokesčiai turėtų bent jau padengti regatos rengimo išlaidas. Sakykime, jog organizuojame dviejų dienų regatą, kurioje dalyvauja 20 jachtų su 4 įgulos nariais. Šiuo atveju vienos dienos regatos starto mokestis dalyviui turėtų siekti bent jau 24 Eur, o dviejų dienų regatos starto mokestis – 35 europietiškus pinigus. Nemažai, tiesa? Galite pažaisti su primityvia regatos sąnaudų ir startinio mokesčio skaičiuokle.

Užsienyje regatos kainuoja pigiau, nes jose dalyvauja daugiau dalyvių, o tada lengviau pritraukti reikšmingų rėmėjų. Natūraliai kyla klausimas, kodėl būtent pastaraisiais metais taip stipriai auga startiniai mokesčiai. Infliacija ar kitais ekonominiais dėsniais to nepaaiškinsi, nes startiniai mokesčiai auga ženkliai greičiau, nei brangsta kuras ir duona. Regatų brangimo priežastys yra kelios:

  • Visų pirma, nebėra klubų, kurie organizuotų regatas. Lietuvoje vykstančios regatos yra nedidelės todėl jas galėtų organizuoti klubai. Šių regatų metu teisėjavimu pasikeisdami užsiimtų klubo nariai.
  • Išblėso organizatorių entuziazmas. Regatų organizavimas yra bjaurus užsiėmimas, dalyviai retai kada dėkoja organizatoriams, o šiems dažnai tenka dengti sąnaudas iš asmeninės piniginės (kalba patirtis), todėl ankščiau ar vėliau ateina laikas, kai bent jau finansiškai norisi, kad regatos išeitų „ant nulio“.

Taigi, jei norite labiau prieinamų regatų, nepatingėkite surinkti savo bendraminčius prie vieno bendro stalo ir inicijuokite tikrą jūsų klubo regatą. Juk nereikia imituoti Amerikos taurės, kad galėtum pasidžiaugti buriavimo sportu.

Regatos skaičiuoklė

12 thoughts on “Regatų ekonomika

  • 21/04/2016 at 15:49
    Permalink

    Iš dalies sutinku, bet tas ne lietuvis, kuris savo trigrašį neįkiš kur nereikia…
    Pirmiausia – dienai po 500 eurų savo jachtą kaip starto laivą panuomočiau pats, ir ne kartą. Dar ir arbatos išvirčiau, o gal ir pažvejoti pasisektų tuo pačiu. Jei atmintis nemeluoja, o ypač iš anksto pasirūpinti, netgi Gosail pigiau kainuodavo dienai – iki 1000 litų. Jei nuo žiemos uostas, ir dviem dienom tiek gal sutartis. Čia Gosail. O jei dar individualiam sektoriuj paieškojus…
    Dėl greitaeigio katerio situacija analogiška, jei jo reikia apskritai, nes mūsų akvatorijoje dažniausiai visokių bojų ir taip sočiai.
    Toliau – vakarėlis… Pirma, jei dalyvių tik 20, tai tokio vakarėlio ir nereikia, nes dviese stadione futbolo vis tiek nelošia. Jei 80 žmonių – tai ir kaina žmogui krenta mažesnė. Toliau – gyva muzika, aišku, gerai, bet sakyčiau taip: jei varžybos prastos, vakarėlis jų neišgelbės. Ta esame, kad pirmiausia užtikrinkim gerą reikalą ant vandens, paskui galvokit apie krantą.
    Lygiai taip pat galvoju ir apie prizus – jokia taurė neatpirks nesąmonių ar nesąžiningos kovos (kurią gali leisti pvz teisėjai ar kiti dalyviai. Juk gana lengva nepaimti poros ženklų, ir atplaukti pirmam, tik bent jau man asmeniškai taip laimėtas prizas nieko ir nebus vertas, nežiūrint į jo tikrą kainą). Smagiausia yra gera kova, paskui jau prizai.
    Tai kas gaunasi tada? Skaičiuoklės nenaudojau, bet manau, kad 120 eurų nuo laivo už tai, ką šiais laikais galima ‘gauti’ iš regatos yra ‘gyvename žemėje, o kainos kosminės’ variantas.
    Dėl teisėjų įkainių komentuoti labai nesiplėsiu, bet galiu pasakyti tiek – teko būti protestų komitete, už 3 protestų nagrinėjimus gavau 10 eurų. Kiti kažkur nusėdo… Panama Papers, skant ☺️
    Ir pabaigai. Tenka dalyvauti daugelyje regatų, džiaugiuosi tuo. O smagiausia, kaip ne keista – ir pigiausia: Joninių nakties. Ir teisėjai, ir vakarėliai, ir pusryčiai. Še tau, boba, devintines.

    Reply
    • 21/04/2016 at 16:50
      Permalink

      Kaip ir minėjau, daugelį dalykų galima „susiorganizuoti“, todėl ir pateikiau skaičiuoklę, kad kiekvienas pagal savo apsukrumo galimybes galėtų įvertinti kiek gali kainuoti regata.

      Teisėjų honorarai atskira kalba. Prieš metus laiko praleidau 3 dienas seminare Lenkijoje, kelionės ir seminaro išlaidas kompensavo LBS, tačiau kaip įvertinti mano laiką? Kaip įvertinti laiką praleistą prieš miegą skaitant taisykles ir case’us? Kaip įvertinti gyvenime taisyklių neatsivertusius sportininkus, kurie drąsko akis?

      Joninių nakties regata yra pigiausia, nes išvengia nemažos eilės išlaidų eilučių. Analogiškus starto mokesčius turinti Neringa FM regata kainuoja gerokai brangiau.

      Reply
  • 21/04/2016 at 17:41
    Permalink

    Bet bent jau man natūraliai kyla klausimas – gal vertėtų imti ir paklausti dalyvių:
    – ar reikia vakarėlio?
    – kokiu prizų reikia?
    – kiek ir kokio ilgio plaukimų?
    – etc

    Ir kiek esat už tai pasiruošę mokėti?

    Nes dabar tau parduoda katę maiše, kainą sužinai kai ji pastimpa, o mokėti reikia iš anksto ☺️

    Reply
    • 22/04/2016 at 09:23
      Permalink

      arba tiesiog regatas reikia pradėti organizuoti patiems buriuotojams, o ne mitologiniams „organizatoriams“ 😉

      Reply
  • 21/04/2016 at 21:04
    Permalink

    Jai jau klausiama galiau pasakyti savo nuomonę.
    1 Kaina . Man pasiūlyta regatos dalyvio kaina neatrodo didelė.
    Atvirai pasakius niekaip negalėdavau suprasti anksčiau buvusių regatų kainų – kokia šventa dvasia jos organizuojamos. Gal tai įpratino daug ką gauti nemokamai?
    Buriavimas niekada nebuvo pigus sportas, nepaisant to švaistytis niekas neagituoja.
    2 PARTY . Pilypo, o ir Paršelio regatos yra – labiau FUN regatos. todėl geras vakarėlis yra svarbus elementas. Juolab jie tikrai gerai gaunasi. tikrai negaila už tai mokėti.
    3 Greitaeigių katerių , papildomų plūdurų ir pan. naudojimas. Man jis atrodo kiek perteklinis FUN tipo regatose, ypač jei tai stipriai kelia organizacinius kaštus. Mano nuomone tai nesuteikia tiek papildomos vertės, kiek kelia galvos skausmą organizatoriams.
    4 Teisėjų apmokėjimas – mano nuomone čia taupyti reikėtų mažiausiai. Sutaupytus kaštus tikrai vertėtų skirti jiems. Papildomai Protesto nagrinėjimo mokestis gali būti reguliuojamas.

    Reply
    • 22/04/2016 at 09:28
      Permalink

      Taurai, pagrindinė problema, tai skirtingi dalyvių poreikiai ir ambicijos. Vieniems svarbiausia FUN, kitiems svarbu kautynės ir suderink, kad jei gudras viską.

      Reply
  • 21/04/2016 at 22:00
    Permalink

    tik šiaip, kažkaip buriavimo populiarinimui ir panašiai (ne aukštajam meistriškumui ugdyti) LBS iš LTOK gauna sumą X, kurią galima būtų ne tik KMR paremti, na jei ją pafinansuoja, bet ir kitas regatas kurios vyksta LTU vandenyse (kurios to vertos), bet ir galėtu organizuoti kvalifikacinius nemokamus kursus, kad kuo daugiau atsirastų naujų buriuotojų ar tie vaikai nuo Laser’io kurie paaugėję bent teisęs laivavedžio išsilaikyti.

    Reply
    • 22/04/2016 at 09:33
      Permalink

      LTOK pinigai panaudojami olimpinio buriavimo puoselėjimui. Manau parama vaikų buriavimui reikšmingai svarbesnė, nei suaugusiųjų buriavimui.

      Reply
      • 26/04/2016 at 08:59
        Permalink

        LBS
        2013-2016 metų Kreiserinio buriavimo vystymo
        PROGRAMA

        Organizuoti Lietuvos teritorijoje pastovius saugaus plaukiojimo kursus, kurie atitiktų dabartines Lietuvos buriuotojų plaukiojimo sąlygas ir akvatorijas.
        Kelti Lietuvoje organizuojamų varžybų organizacijos lygį.
        Skatinti buriuotojų klubų iniciatyvas organizuojant regatas, sportines varžybas. Klubai yra varžybų ir kitų buriuotojiškų renginių ir projektų sumanytojai, organizatoriai ir vykdytojai.
        Siekti, kad buriavimo matomumas ir žiūrimumas didėtų Lietuvos gyventojų tarpe. Tuo būdu siekti organizuoti regatas, proginius plaukimus derinant jas prie jau egzistuojančių miestų, regioninių, nacionalinių švenčių.
        Skatinti klubų iniciatyvas, kuriomis jaunimas būtų įtraukiamas kreiserinį buriavimą tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu.
        Patvirtinta 2013 04 23 LBS tarybos posėdyje Vilniuje

        p.s. + vaikų sportinio buriavimo mokyklos dar gauna atskirai iš LTOK

        Reply
  • Pingback: Už starto mokestį – gerų varžybų!

  • 22/04/2016 at 15:01
    Permalink

    Viliau – bet kautynės ir yra FUN dalis.
    Tą galima daryti smagiai, galima ir susiraukus.
    Nematau tame nesuderinamų dalykų. Tiesiog vienos regatos sportiškesnės, kitos tradiciškai FUN .
    Reikia visokių. Gerai, kad regatos skirtingos ir turi savo veidą ir tradicijas. Toną užduoda organizatoriai.
    Būtų negerai, jei organizatoriai pradėtų blaškytis ir trūks pliš įtikti visiems. Visada bus min 10 proc bambeklių bet kokiam formatui. Jei man nepatiks ir aš burbėsiu. Svarbu kad jų nebūtų daugiau nei 30 proc.
    Jei taip atsitinka riekia ieškoti naujo formato.
    Pasikalbėjimai tam padeda, gaila, kad šiame formate maža nuomonių įvairovė

    Reply
  • 22/04/2016 at 19:58
    Permalink

    Senais gerais laikais Nidoje besitrinantys buriuotojai organizuodavo „alaus butelio regatas“. Kelios jachtos sutaria dėl distancijos, kaip ženklas būdavo žvejų tinklo vėliavėlė, pirmas pasiekęs ją nuplėšdavo, po finišo dalyviai pasirašydavo ant jos ir tai būdavo prizas. Nei teisėjų, nei organizatorių, nei starto mokesčių. Spėju kad PaPai panašia dvasia vyksta, to ir palinkėčiau visiems

    Dainius
    b/j ALBATROSS

    Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *